2015 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Labradoro retriveris

Labradoro retriveris

Gražus šuo :)http://www.plutas.lt/files/images/110903/labradoro_retriveris_2_.jpg

Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas šuo. Kūnas atletiškas, juosmuo trumpas ir tvirtas. Krūtinė apvaliais šonkauliais, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse.
Labiausiai labradoro retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai apaugusia tankiu kailiu „ūdros” uodega.
Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jis paklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą.
Labradoro retriveris neturi būti aukštaūgis, lengvo sudėjimo, grubus ir nerangus. Jis turi būti tvirto, stambaus sudėjimo.
Iš pažiūros – ramūs ir santūrūs, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgsta vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros“ uodega. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais. Myli vaikus, mielai dūksta drauge su jais. Itin stabili nervų sistema, šis šuo yra atsparus stresui.

Ūgis ir svoris

Idealus ūgis ties ketera: patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg), kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg).

Bulmastifas

BULMASTIFAS


Charakteris ir temperamentas


Ištikimas ir prieraišus, gerai sutaria su vaikais, niekada nepraranda savitvardos ir sugeba iškęsti erzinimus ir kitas smulkias išdaigas. Bulmastifas nekandžioja savo aukos ir nečiumpa už rankos stovinčiam žmogui. Puikus sargas ir palydovas, išdresuotas būna itin pavojingas priešininkui. Šis šuo turi pakankamai jėgų ir stengiasi prispausti savo auką prie žemės arba prie sienos. Gali ne tik saugoti, bet ir sekti pėdomis.
Bulmastifai imlūs dresiravimui, protingi ir visada pasiruošę padėti šeimininkui. Nelepūs, gerai jaučiasi bet kokiu oru. Nelabai sutaria su kitais šunimis.
 

Kilmė

Ši santykinai jauna veislė išvesta Anglijoje XIX a. pabaigoje. Susidarė kryžminant anglų mastifus su anglų buldogais ir buvo skirti padėti miškininkams saugoti miškus nuo brakonierių. Tuometinėmis prastomis socialinėmis sąlygomis brakonieriai naikindavo laukinius gyvūnus nesant savininkams, o jų samdyti miškininkai stengėsi tam sutrukdyti. Už brakonieriavimą pradėjus bausti mirties bausme miškininkų darbas tapo žymiai pavojingesnis, nes gresiant suėmimui brakonieriai bandydavo nužudyti miškininką ir taip išvengti mirties bausmės. Miškininkams ėmus naudoti didelių veislių šunis šie dažnai stipriai sužeisdavo ar net sudraskydavo brakonierius ir taip nebebuvo galima surengti viešos jų egzekucijos. Šiam tikslui imta ieškoti veislės, kuri pasižymėtų dydžiu, jėga, šunys būtų tylūs ir bebaimiai, tačiau kontroliuojami ir nesužalotų brakonierių.
Šiai užduočiai tiko mastifų (apie 60 proc.) ir anglų buldogų (apie 40 proc.) hibridas.
1924 m. gruodžio 24 d. šią naują veislę kaip atskirą pripažino Anglijoje.