Bulmastifas

BULMASTIFAS

Charakteris ir temperamentas

Ištikimas ir prieraišus, gerai sutaria su vaikais, niekada nepraranda savitvardos ir sugeba iškęsti erzinimus ir kitas smulkias išdaigas. Bulmastifas nekandžioja savo aukos ir nečiumpa už rankos stovinčiam žmogui. Puikus sargas ir palydovas, išdresuotas būna itin pavojingas priešininkui. Šis šuo turi pakankamai jėgų ir stengiasi prispausti savo auką prie žemės arba prie sienos. Gali ne tik saugoti, bet ir sekti pėdomis.
Bulmastifai imlūs dresiravimui, protingi ir visada pasiruošę padėti šeimininkui. Nelepūs, gerai jaučiasi bet kokiu oru. Nelabai sutaria su kitais šunimis.
 

Kilmė

Ši santykinai jauna veislė išvesta Anglijoje XIX a. pabaigoje. Susidarė kryžminant anglų mastifus su anglų buldogais ir buvo skirti padėti miškininkams saugoti miškus nuo brakonierių. Tuometinėmis prastomis socialinėmis sąlygomis brakonieriai naikindavo laukinius gyvūnus nesant savininkams, o jų samdyti miškininkai stengėsi tam sutrukdyti. Už brakonieriavimą pradėjus bausti mirties bausme miškininkų darbas tapo žymiai pavojingesnis, nes gresiant suėmimui brakonieriai bandydavo nužudyti miškininką ir taip išvengti mirties bausmės. Miškininkams ėmus naudoti didelių veislių šunis šie dažnai stipriai sužeisdavo ar net sudraskydavo brakonierius ir taip nebebuvo galima surengti viešos jų egzekucijos. Šiam tikslui imta ieškoti veislės, kuri pasižymėtų dydžiu, jėga, šunys būtų tylūs ir bebaimiai, tačiau kontroliuojami ir nesužalotų brakonierių.
Šiai užduočiai tiko mastifų (apie 60 proc.) ir anglų buldogų (apie 40 proc.) hibridas.

1924 m. gruodžio 24 d. šią naują veislę kaip atskirą pripažino Anglijoje.